Šį kartą kalbamės su kranininko pareigas einančiu Sauliumi Norvilu, Malkų įlankos terminalas, UAB (toliau -MĮT) dirbančiu nuo 2002 m. kai įmonė pradėjo vykdyti krovinių krovą, t. y. dvidešimt du metus.
- Kaip klostėsi jūsų, kaip kranininko profesinė istorija?
Prieš pradėdamas dirbti MĮT dirbau kitoje uosto įmonėje, kuri samdė darbuotojus ir nuomojo kranus visam uostui. Joje dirbau su kranais ir kroviau medieną, tada ir išmokau šio darbo. Vėliau uosto įmonės įsigijo savo techniką - kranus ir pradėjo pačios savarankiškai krauti. Natūralu sumažėjo įmonės užsakymų srautas, kurioje tuo metu dirbau, todėl gavęs pasiūlymą prisijungti prie naujai suburtos krovos terminalo komandos net nesvarsčiau.
- Kokios buvo pirmosios patirtys?
Kai tik pradėjau dirbti MĮT buvau paprastas krovėjas, nes nemokėjau krauti krovinių į laivus su kranu. Per kelerius metus stebėdamas kitų krovėjų darbą iš jų išmokau. Šiandien dirbu su hidrauliniais kranais ir visa hidrauline technika. Kraunu krovinius ir iš laivų, ir į laivus, iš geležinkelio vagonų ir į juos. Pas mus terminale kraunama mediena, būna ir birių krovinių, ir skaldos, ir grūdus pakrauname į įvairaus dydžio laivus.
- Ar per kelis dešimtmečius pasikeitė kranai?
Taip, viskas keičiasi – technika labai tobulėja, viskas modernizuojama, tad to, kas buvo anksčiau, jau net ir neliko. Žinoma, kad dabar dirbti paprasčiau, lengviau ir patogiau – viskas daroma, kad būtų ergonomiška kranininkui. Kas buvo prieš dvidešimt metų ir dabar – skiriasi kaip diena ir naktis.
- Kaip viskas atrodo iš kranininko pusės?
Reikia pamatyti, kad įsivaizduotumėte. Yra pagrindinė krano valdymo svirtis, su kuria kranininkas valdo krano jėgą, stabdžius, yra atitinkami mygtukai, kurie valdo skirtą įrangą, informavimo sistemą, ryšio įrangą, šildymą, vėdinimą ir pan. Gražiausia viso proceso dalis yra ta, jog viską matai iš pakankamai aukštai, t.y. laivus, vandenį, krantinę ir įvairius krovinius.
- Ar tai sudėtingas darbas?
Manau, kad tas sudėtingumas priklauso nuo noro išmokti ir imlumo. Iš pradžių ir paprastą automobilį vairuoti gali atrodyti sunku. Mokantis valdyti kraną reikia įsiminti nemažai informacijos, žinoti krovos instrukcijas, tad iš pradžių gali pasirodyti sudėtinga, o su laiku viskas išmokstama ir viską darai automatiškai. Yra kasdienis krovos darbų atlikimas, kai veikia vienokios taisyklės, kitos – kai kažkas neveikia ir pan.
- Įdomu, su kokiais stereotipais susiduriate darbe?
Kartais jauni žmonės atėję įsivaizduoja, kad šiame darbe – valdant kraną – nieko nereikia veikti, viskas paprasta, lengva, kranas veikia automatiškai, o kranininkas tik žiūri pro langą ir mėgaujasi vaizdais. Tačiau taip tikrai nėra, nes vykdant krovinių krovą visuomet būtinas ypatingas dėmesingumas ir atsakingumas.
- Per kiek laiko jau galima išmokti gerai valdyti kraną? Nuo ko tai priklauso labiausiai?
Išmokti dirbti galima ir per pusmetį, tačiau įgūdžius palaikyti ir nuolat tobulėti reikia visą gyvenimą. Techniniai mokymai vyksta nuolatos, todėl negali paimti ir pasakyti, kad pasiekei viršūnę ir viską idealiai žinai. Šioje srityje pokyčių ir tobulėjimo netrūksta, nes kaip ir minėjau keičiasi technika, jos valdymas, ji nuolat didėja savo galingumu bei krovos galimybėmis, kinta krovinių rūšys ir pan.
- Ar matytumėte save dirbantį biure ir atliekantį popierinį darbą?
Tikrai savęs tokioje rolėje neįsivaizduoju. Aš nuo vaikystės kiek save pamenu norėjau dirbti tik su technika. Mano profesinė svajonė išsipildė ir vis dar realizuojasi Malkų įlankos terminale.
- Išduokite paslaptį, kaip pailsite po darbų ar turite kažkokių ypatingų pomėgių?
Geriausias laisvalaikio praleidimo būdas ir poilsis - žvejyba. Įdomus faktas, jog iki darbo pradžios mūsų terminale nežvejojau ir jokios aistros tam nebuvo, bet, kai pradėjau dirbti MĮT, įmonės direktorius Kalėdų proga padovanojo spiningą ir nuo tada prasidėjo mano draugystė su žvejyba, kitaip tariant „užkibau“.